- užraukas
- ùžraukas sm. (1)
1. DŽ, NdŽ, Skr, Grz, Žd, Trkn virvelė ar siūlas kam užraukti: Naginės ùžraukas, kur aparos J. Pasileido naginių ùžraukai Akm. Čia tikt naginei ùžraukas, o ne sąspranda Užv. Atsisėdęs paupė[je], vaikis pradėjo vyti ùžrauką Mžk. Šįvakar nusivysiu ùžrauką, o ryto vakarą i nagines pasirauksiu Dr. Nuvyk mun du ùžrauku: rezgines rauksiu Skd. Kanapiai geriau tinka už linus ùžraukuo: linai greitai papūna Krš. Ans pavalkus su ùžrauku užsiuvo Krtn. Rezginių, terbų užraukai, pasaitai Lnk. Nusivyk ilgą užrauką ir veizėk pro aną Lnk. Biesas i sako: – Ką čia dirbi? – Veju ùžrauką, rauksu ežero galą (ps.) Šts. Į didelę adatą įveria užrauką ir užtraukia naginės pirštus rš. ^ Nevertas esu nė naginės ùžrauko Varn.
2. Krš išeinamosios angos raukas: Subinės ùžraukas papuvo, bezda be galo J.
◊ plóną ùžrauką turė́ti galvojè būti menko proto: Plóną ùžrauką tetùra galvõ[je] Nt.ùžraukas papùvo tapo bejėgis: Papùvo tavo ùžraukas Bržr.
Dictionary of the Lithuanian Language.